išversti


išversti
išver̃sti, išver̃čia (ìšverčia), ìšvertė 1. tr. D.Pošk, L, Rtr, parblokšti, paguldyti ant šono: Tik ėdalą gadina tas paršas – užkabinęs snukiu lovį išver̃čia Krs. Ir ėjo Jėzus bažnyčion Dievo, ir išvarė visus perkančius ir parduodančius bažnyčioj: ir išvertė stalus maininykų, ir krases tų, kurie pardavė karvelius BtMt21,12. | Tuomet tokia būra (audra) bit, kad daugį beržų ìšvertė Aru49(Zt). Nukapok šaknis medžiui, kaipmat išdžius, menkiausias vėjelis jį išvers V.Bub. A perkūnija nutrenka, aba teip vė[ja]s ìšverta [medžius] . Tokią macį turi vėjas, kad didžiausius medžius ìšverčia . Išversti iš šaknų N. Medžiagą ìšvertė su šaknimi Dv. Vėjas išver̃čia eglę su šaknim JT454. Kab eglę ìžverčia vėjas, tai šaknys viršun Šlčn. Tu putine raudonasai, … [vėjas] išvers tave iš šaknelių, nulauš tavo viršūnėlę I213(Mrc). | prk.: Netikėtas smūgis žmogų išvertė iš kojų . Liga žmogų išverčia iš kojų ir paguldo į lovą sp. ^ Kaip medis nuog vėtros išverstas MP188.
išverstinaĩ adv.; D.Pošk. | refl.: Iš kojų išsivertė [girtas] Vv. Kap dėsiu snukin, tai ir išsiver̃si Smn.pjaunant, kertant paguldyti: Ąžuolas storiausia ìšversta GrvT54. Tris ektarus miško ìšvertėm, kelmus išrovėm Svn. Medžiai iškapoti, išverstì, toki dykynė atrodo dabar pas mus Jrb. Gal ir sodą išver̃s Pn.
2. tr. ko daug iškrauti, išmesti, išblokšti žemyn: Išversiù kluonan, testa ilsisi – geri šienai Drsk. Išver̃sme šieną – anas išsivėdaus Aln. Kas ìšvertė, tegul tsaik (tas) ir krauna Zt. Pirtė[je] išdžiovins ten, iš pirties išver̃s [linus] į jaują Kv. Paskutinį vežimą su rugiais išver̃sim klojime ant pado ir tuoj iškrėsim pėdus Skrb. Išdulkinom [nukultus linus] ir ìšvertėm pro duris lauko Krp. Ìšvertė trąšas savo darže Klt. Mėšlas, ilgas ir taip sukrautas, nesiduoda lengvai išverčiamas M.Katil. Greitai išver̃čia [mėšlą] Nmč. Paduodant drebučiai išverčiami į lėkštę, papuošiami . ^ Prigimimas – ne vežimas, neišversi LTsV77(Trg).ko daug išberti: Kareivis išvertė iš kišenių ir veršenikės visus sidabrinius pinigus J.Balč. Ìžvertė plytas, pusė gruzų DrskŽ. Ažna išverčia akmenius bur bur bur LTR(Rod). Galiau ir kurbelį repukų įnešęs, išvertė tuos į anosios sterblę BsPI116(Tlž). Ìšvertė oran: surūgo [uogos] Klt. Žarnas ìšverčia niekočion Dv. | refl.: Tas puodžius, paėmęs tuos miltus kaip pylė, išsivertė tie pinigai BsMtI119(Brt).iškratyti, paskleisti: Reikia šieną iš kupetų išverstie Ign.NdŽ, , Vlk išpilti, išlieti (skystį): Žmonės ìšvertė pieną šulinin, tai pasmirdo [v]anduo Pnd. Insipils jis tos sriubos, paragav[o] ir visą ìšvertė Pv. Pripylę atnešė man burnelę karčiosios, o aš išverčiau ant žemės P.Cvir. Aš kaip daviau par uzboną, ìšverčiau tuos barščius Bsg. Vištos perekšlės nuo gūžtos nušokta, puodas išver̃sta Mžš. Tokio gi nepapuolimo – ìšverčiau visą puodą Svn. Dar išver̃s pieną, nuvaryk katę Nmč. Kap lakstom, dykavojamės su broliu, tai ir ìšvertėm tą vandenį Srj. Kiaule, kiaule, kol tu bobai tešlą ìšvertei? (ps.) Grv. Kurie negeria vyno, idant neižverstų̃ DP140. | prk.: Ìšvertė an vyro tą kaltybą, ir senis gavo penkelis metus [kalėjimo] Grv.Pns, Trs prk. išgerti (svaigalų): Lygu iš ryto neìšverta stiklinės, parsiutęs vaikščio[ja] Rdn. Man gi čia nieko nėr visą išver̃st Švnč. Ìšvertėm dviese uzboną alaus kaip už ausies Srv. Kad ir dejuoji, vis dar išvertì Antš. Na, vyrai, kol atneš naujos kavos, išverskim dar po vieną P.Vaičiūn. Po du šnapsu išversiu KrvD175. 3. tr. Br, Trk verčiant išmesti, išsviesti lauk: Pasibaidęs arklys šoko par griovį ir išvertė gaspadorių iš vežėčių . Sustiko priešais ateinant baisiai apiplyšusį valketą, katro karaliaus arkliai pasibaidė, šoko šaliakelėn ir išvertė karalių su karaliene ravan BsPII284(). Ištik, vėjeli, siūbuok laivelį, išversk šelmį bernelį LTR(Kbr). Bevažiuodamas išvertė tuos puodus, sudaužė ir atsistojęs verkia LTR(Rk). | refl. intr., tr.: Iš valties išsiver̃sti . Verčiaus ir išsìverčiau iš lovos Ukm. Na pamatysit, kai tas senis išsivers [iš medžio] LTR(Igl). Kai jis išsìvertė iš vežimo, tai jį dar ir trynė (maigė) kurį laiką, kiti ir nematė Snt. Iš galinių [rogių] išsivertęs, ilgais kailiniais apsigubojęs vyras šlitinėjo po sniegą M.Katil. Jų aptikdavau toje pakraščio juostoje, kur bangos išsiverčia į sausumą T.Ivan. | Karvė šieną iš rindos išsiver̃čia ir paskui ėda Jrb.verčiantis išsukti, padaryti (kūlį): Kita [žuvis] pasišokėdama išvertė kūlį ore, sužvilgėdama lyg sidabras I.Simon. Pakalniuo po du tris sykius kūlį išver̃si End. Gandrą pamačius, reikia kūlį išversti, tad didžiai palankus patampi LTR.Graž, Grv ištempti, ištraukti, kad išvirstų: Aš išverčiu skrynias lauk iš klėties J. Ìšvertė [senelę] iš lovos an žemės Krš. Išver̃s su visais patalais iš lovos ir eisi ganyti Lnk. Galėjo muni išver̃sti [į vandenį], kur giliai, i paskandyti Krž. Par tą langą ìšvertė aną Dr. Bernas paėmė nuo pono pinigus, išvertė iš ratų staunią, nukalė su akmeniu nuo jos lankus BsPII290.išvaryti ką iš kur: Jo neišver̃si niekur Drs. Pulkai gaspadorių išversti iš ūkės kas adyna laukia bado arba trūkės A.Baran. Tujau lečiai, arba latviai, su savo talkinykais lietuviais ir žemaičiais iš Derpto ir kitų pilių guodus išvertė ir iš viso krašto išvėtravojo S.Dauk. | prk.: Dabar alus iš proto išver̃čia žmogų Ln. Pati iš nustebimo negalėjo išversti žodžio J.Balč. Motriška pyksta, visi laksto, vyriškas laikos, neìšverta savo pikčio lauko[n], tūras Krš.Drs prk. atleisti, pašalinti iš darbo: Jis tik i žiūrėjo, katrą išver̃st iš tarnybos Jrb.prk. daug išmokėti: Ìžverčiam pinigus anta arielkos Drsk. Pensijoms kiek piningo ìšverta, ir iš kur valdžia ištenka Krš. Kiek to piningo žmonims [valdžia] ìšverta Pj. 4. tr. Sut, 77 išlaužti, padaryti, kad išvirstų: Uosio tvoras išvertė LTR(Sem). Leisiu žirgą laisvon valion, ir išvers tvorelę LLDII203(Mrc). Šlaunim daužės daužės [karvės] in tvorą ir ìšvertė Slk. Išver̃sti tvirčiausią ramstį NdŽ. Jautis buvęs pasileidęs, smaigus pri bulbių išver̃tęs, išrauliojęs LKT76(Krtn). Važiuodamą neažkliùdai stulpo, bo išversì LzŽ. Ne tik tvorą, bet i mietą ìšvertė Vkš. Įpykę [žalčiai] labai, dalekia vartus, išverčia tvoras, sulenda kambarin ir ant kamino raitosi, šaukia DvP146., Nm išlaužti, išmušti norint atidaryti: Sklepo durys ìšverstos lauku LKT171(Pgg). Ìšvertė duris, surišo rankas, veda mane į dvarą JD784. Tuoj jis pastebėjo lango groteles, išverstas su vinimis, ir suprato: ūkininkas pabėgo .Vln7, Alks, Grz išgriauti, išardyti: Reikė mum senybės trobas išver̃st PnmR. Kaimynų viskas išverstà, išgrauta, neduok Dieve! Rdn. Išsirauk grybą iš palangės – namus išver̃s Slk. Vienais metais pastatė daržinę, kitais – ìšvertė Ėr. Ant tos uolos pastatysiu bažnyčią mano, nė patys velniai jos neišvers ir nesugriaus M.Valanč. Piles vienas išvertė, kitas į valdžią sau paėmė S.Dauk. Algirdas su Keistučiu tvirtyną paėmė ir iki pamatų išvertė A1885,308. Neprietelių … miestus išvertei 520. Sugriovė tvartą tą, kūtės sienas ìšvertė Akm. Meliracija tad visur visus pašalius ìšvertė Krtn. Viešpatie, pranašus tavo užmušė ir išvertė altorius tavo Ch1PvR11,3. Ir palydėjo Lotą iš miestų, kuriuos jis (Dievas) išpūstijo (išvertė), kuriuosa Lotas gyveno BB1Moz19,29. Išversti iš pamatų N. | Su grėbliu grėbi, ìšvertei jų (samanių bičių) lizdą – kad užpuola, sukanda, tinsta paskiau Mžš. Jei vasarą išversi gandro lizdą, tai to ūkinyko išgaiš vienas gyvulys LTR(Pnd). Ant stoties ìšvertė mus visus iš traukinio [Sibire], i kur nori dedies Ml. | prk.: Katė savo nedorumu ir pasalumu tą [erelio ir šerno] draugybą išvertė S.Dauk. Eruliai rėdą rymionų išvertė S.Dauk. Išversti (išverčiu SD422) eilę N. Fundamentą krikščioniško tikėjimo išverst ne vieną kartą gundės DP257. Teip žydų karalystę išvertė SPI260. Seniai jau iž fundamentų būtų ižvertę [apaštališką bažnyčią] DP365. 5. tr. H159, N, Rtr, , Trk išrauti, ištraukti, išplėšti, iškelti: Ponas ìšvertė mane iš pat grumto J. Suėmę dalbomis vyrai ìšvertė iš žemių akmenį Š. Jis ima drūtą kartį, pakiša jos galą po akmeniu ir išverčia Blv. Didelį kūlį tik su štanga tegal išver̃sti Pln. Kelmas ìšverstas I. Išvertę [kelmą] susėda atsipūsti L.Dovyd. Ko taip pasiskubinai išver̃sti obeles, jug dar nevãrė Šv. Kartą Andrius, nuardamas bulves, išvertė miną, didelę lyg keptuvę V.Bub. Traktoriais kai aria, daug akmenų išver̃čia, plūgais teip giliai nepasiekdavo Antz. Išarė, ìšvertė iš po plūgo didžiausią krūvą driežlų, jau buvo susitaisę žiemavot Svn. O kad aš išversiù iš giliai šitos dykos žemės, tai čia naudos nelabai bus Vlk. Ypač netinka išverstas nederlingas podirvis linams . Neark giliai, badus (prastos žemės) neišversk Šts. | prk.: Išverskite viršun visas mano klaidas! V.Piet. | refl.: Klementui pagailo beržiuko, kuris greit savo paties ūgiu išsivers iš šaknų ir mirs pačioj jaunystėj L.Dovyd. Tai tik pažerk žemę ir išsiver̃čia grybas baisulis Al. Kur užmina dykis, ir bulbės išsìverčia Drsk. Ariant išsiver̃čia i nemažų akmenų Ėr. Plytgaliai išsiver̃čia ariant Pg. Pavasarį, kai aria lauką, taukių šaknys išsiver̃čia tokios juodos Jrb. Išsiver̃sias vabalų juodoms galvoms [prieš pasaulio pabaigą] Krš. Jy (žuvis) viršun vandenio išsìvertė Srj. Išsìvertė [bebro] kupra upėj Klt. Jis ten kiek žemę pakrapštė, tuo ir išsivertė katilas su pinigais (ps.) Brt. [Beariant] žybt ir išsivertęs katelas raudonųjų S.Dauk.ištraukti, išimti iš kūno: Paimi adatą ir ìšverti tą pašiną Dv. Su pirštais (be prietaisų) dantis toks senis išver̃sdavo Kpč. Ìšverčia žarnas LzŽ. Parpjovė par vidurį, žarnas ìšvertė i užsiuvo Bsg. Graibaus, a ne viduriai išverstì, krau[ja]s bėga Akm. Rods vidurius išver̃s, tiek triedo Krš.iškasti: Drapoku ìšverti bulbas ir parenki LzŽ. Kerą bulvių kad išver̃siu, vištos sustos ir rankios sliekus nu žemės Kl. XIX a. pabaigoje bulvės buvo išverčiamos kauptukais .refl. Ds, Lp euf. išsituštinti: Buvo kumelė priėdus, o kap išsìvertė, tai ir vėleka alkana Arm. 6. tr. prk. atimti valdžią, šalinti iš valdžios: Išver̃sti karalių iš sosto NdŽ. Tą įgijęs kunegas Petras norėjo važiuoti į Varnius ir, išvertęs vyskupą Mikaloją, sėsties jo vieto[je] M.Valanč. Herodas baisiai nusigando, nes jam rodės, jogei Kristus išvers jį iš karališko sosto M.Valanč. 7. tr. H, H158, R, R44, , 59, Sut, S.Dauk, K, LL188,202, Rtr, 66,77, , išorinę pusę pakeisti vidine ar atvirkščiai: Galima išver̃sti rankovė, kepurė, marškiniai, kelnės, kailiniai Š. Išverstì kailiniai NdŽ; 2118, N. Ižverčiu jupą SD173. Eidavo išverstaĩs kailiniais [per Užgavėnes], prisidėdavo barzdą iš linų Sk. Pričkus … į kailinius ìšverstus tuojaus įsinėrė K.Donel. Vėjas parasoną ìšvertė NdŽ. Pralupi [kailį], ìšverti į antrą pusę [darydamas naginę] Škn. Ìžverčia kailinių rankovę ir iškiša kukį tokį geležinį Sn. Atsistojo ir abi rankas sugrūdo į kelnių kišenes. Tas išvertęs – į liemenės M.Katil. Toji [moteris] atstatė prijuostę; skerdžius išdėjo visa ir kišenių išvertė V.Krėv. Jis nusiima naujut naujintelę skrybėlę, šilko pamušalą, kaip varlės papilvę, išverčia L.Dovyd. Ganydamą ìšverti savo kepurę ir gyvulio akis ištrini, tai perstoja kerūčiai (burtai) LzŽ. Mama perspėdavo: tik lūpą neišver̃sk – vidaus pusė išeina į viršų Rg. Dešrines žarnas tik išver̃čia, jų negalima išskustie Dgp. Tą grobą greit plauk aba ìšverstą ištrink Tl. | Kad aš karvę milžau, jautis muni užpuolė ir ìšvertė koją į antrą pusę Plt. Man nieko nepadėjo gydymas, man dar labiau koją ìšvertė in šoną Mrs. | Už blakstėnų paimsi ir išver̃si tą voką, jei būs kas įkritęs, aš liuob išimsu End. Ìšvertė degtukais akį (akies voką), liežuviu iššluostė [žvyrus], ir nustoj[o] sopėt Pv. Svetimkūniai iš akių šalinami švariu nosinės kampeliu, išvertus akies voką . Išverčiu ausis – geltonos, gerà in pieną [karvė] Klt. | Bulves išvirs ir išver̃s tus kailinukus Plt. | prk.: O jisai atžagariai atgręžė, išvertė ir iškėlė teisybę savo DP315. ^ Moteris klastinga, gašli, o jeigu turi dar ir grožio, bematant viską sumaišys ir vyrą išvers kaip savo marškinius J.Gruš. Sako, viską kaip rankovę išvertė (papasakojo), kad esanti viena Lk. Ne rankovė – neišversi VP33. Pati ne rankovė – neišversì JT260, Alv. Ką padaryt, vyras ne rankovė – neišversi LKKXIII130(Grv). Žmogus ne rankovė – neišver̃si, nesužinosi, ką ans mislija Pln. Neįlįsi į žmogų, neišversi jo kaip kailinių rankovės M.Katil. | refl. tr., intr. K, 1: Išsiver̃tęs kailinius, ėmė šunis baidyti Š. Baido kailinius išsivertęs M, KrvP(Erž). Visokiais išsiver̃tę kailiniais Užgavėnių žydai liūb eiti Jdr. Tas (gąsdintojas) nubėga į jaują, išsiver̃čia kailinius i gandina [kaimyną] Mšk. Kailį išsìvertė, vilnos į viršų [per Užgavėnes] Krž. Reik eit ant grįžkelio, išsiversti drapanas ir atsistojus laukt, iki kas praeis BsMtI75(Brt). Du kostiumu išsìvertė Rm. | Gal tau netyčioms, gal a išsìvertė kišenė, a kaip [, ir pinigai iškrito] Varn. Pamušas [palto] išsikoręs, tuoj suvis išsiver̃s Klt. Tiej išsiver̃tę kokiais marškiniais stroką padarė, vieni kitus strošino Dg. 8. tr. N, išgriozti, išjaukti, išnaršyti ko ieškant: Ìžverčiau spintą po vienai skarai, nėr DrskŽ. Visus kampus išverčiau, neradau Lp. Ìšverčiau viską, išieškojau, kolei radau Aln. Nieko pati neimu, sakys – tu viską ìšvertei, suėdei Jrb. A lig pietų i laikysi kinį ìšverstą? End. Te gal vaikų kambariai, visa išver̃sta Ob. Viskas buvo sujaukta, išversta, išblaškyta V.Aln. | Karalius išvertė visą knygą ir nerado tokio žmogaus BsPII150. | refl.: Vaikai visur išsìvertė Dglš. 9. tr. Skdt arklu ar plūgu išpurenti, išdirbti (žemę): Ìšvertė kelias vagas Rm. Išėjęs arti, išarą kišdavo į žemę teip giliai, kad, negalint išversti žemės, turėjo lūžti BsPII154. Ant išverstų vagų tupia varnos ir ieško kažin ko L.Dovyd.išrausti, išknisti, išknaisioti: Kiaulės visą staldą ìšvertė, reik vielyti Kv. Kurmiai buvo išver̃tę visą darželį Klp. Kurmiai išver̃sdavo skyles, vanduo greit išplėšdavo pylimus Rsn. Kurnių ìšversta pievos Dg. Kurnio žemės ìšverstos Pls. Jei nori nuo kurmių atsiginti, tai įkišk jų išverstose vietose į žemę šermukšnio šakelę laibgaliu, – kurmiai nekels toje vietoje MTtV197. Aitriai kvepėjo kviečiai, o šviežios žemės kvapas kilo nuo ką tik išverstų kurmiarausių . Nuknisa nuknisa [šernai], bulves išver̃čia, tuos diegus išmeta Pžrl. Ravai šernų ìšversta, dirvonas kai suartas Klt. O šarnų dirvos, pievos kad ìšverstos, baisu pasižiūrėt! Grnk. Vištos ìšvertė avietes Ėr. Duobes [bombos] išver̃čia didžiausias Ėr. Duobę ìšvertė armota prie pirčiai Dglš. Tokią gilią duobę ìšvertė, kai iš tei aukštai krito [p]Smln. | Ìšvertė vagą [Nemunas] ir nuej[o] naujai Drsk.Alv iškasti: I toks griovys yr išver̃stas par pusė pėdos Bsg. Kaip duobkasys, išvertęs naują duobę, grįžo Dryža namo su kastuvu ant pečių M.Katil. Lengvas vėjas plaukia laukais pro kapų kryžius, per išverstus apkasus, išraustą žemę L.Dovyd. 10. tr. prk. pakreipti, pasukti į kurią nors pusę, kuria nors linkme; iškreipti, pakeisti kalbą, mintį: Viliuos, kad Tamsta neišver̃si ant pikto mano atviros širdies Jn. Pasakai ką, ìšverta, kaip anoms (liežuvininkėms) reik, bijok tokių DūnŽ. Ìšverta bobos, ką pasakai, geriau tylėti Vn. Aš suprantu šiteip, o tu išvertì kitaip Jrb. Anam vieniaip sakyk – ans viską antriaip ìšverta Grg. Žmonys kožną žodį daba antraip ìšverta Krš. Tam išvartai nesakyk, jis viską melu išver̃s Dkš. Ìšvertė, ka išvogė mėsą, o visai to nebuvo Grz. Ka tu visada mano kalbą išvertì į kitą pusę Snt. Nu kelių šimtų metų vienur ir antrur vergaudamys vokyčiams nutauto savo vienybės ir išvertė savą kalbą S.Dauk. Neimsi teipag dovanos, dovana nes apjakina akis išmintingų ir išverčia žodžius teisųjų Ch5Moz16,19. Kurių gyvatos arba darbų išpeikti negali [heretikai], tų žodžius ir raštus peikia, slapčia išverčia DP364. Nori išverst Evangeliją Christuso Ch1PvG1,7. Žodžius Viešpaties ìšvertė ir ant kito pajautimo atgręžė DP130. | Suvalkiečių kalbą jau daug labai ìšvertė Graž. Dabar jau gryniau lietuviškai tuos [senus žodžius] išver̃čia Jnšk. | Lakštingalas moka daug balsų išver̃sti Yl. | refl.: Sapnas kitep išsìverčia Mrk.refl. iškrypti, pasikeisti į bloga: Išsiver̃tę žmonys, kaip žvėrys [pasidarė] Krš. Kaip tos mergos išsìverta, kaip anos išsibjauro[ja] Rdn.išsakyti, iškalbėti: Tas jau piktas ant manęs, viską išver̃s Žeml. | refl.: Na, ir išsìvertei tu anam su visu gūžiu Vkš.ištarti: Mikolienė, būdavo, anūko vardo neišver̃čia Dglš. 11. tr. pakeisti (pažiūras, pasaulėžiūrą, tikėjimą ir pan.): Patys kunigai ìžverčia vierą negerais darbais DrskŽ. Į tingines mergas ìšvertė, pati (motina) grobdama darbus Rdn. Gerus kitų darbus blogais išver̃čia A.Baran. Par mokyklas ìšvertė jaunimą Lb. Rusiška vyresnybė nori žemaičius katalikus išversti į ruskius pravoslaunus TS1899,2. | refl.: Išsìverta į katalikus liuteronai Vn. Ji išsivertė vokiete ir išvažiavo į Vokietiją I.Simon. Vaikai išsiver̃tę, lietuviškai nemoka Žrm. Par mum jau labai an gudų dainų, ba jaunimas išsìvertė Dv. Išsìvertė an pono Dv. Jau už lenką Jonėkas buvo išsiver̃tęs Mrc. | prk.: I gerų tėvų vaikai į velnius išsìvertas (blogai elgiasi) Krš. Į velnius išsivertė, nedirba nėko Krž. 12. refl. ištrykšti, iškilti, išsiveržti, išsilieti: Ugnikalnis išsìvertė . Išsìvertė (iškilo) kunkulas 1. Išsìvertė vanduo į viršų Kv. Išsìvertė pro stogą liepsna Jrb. Netrukus išsivertė į viršų juodų dūmų gumulas, ir pro daržinės stogą ištryško raudoni liepsnų liežuviai V.Myk-Put. Palaukus valandėlę, girioje išsivertė dūmai viršum medžių V.Piet. Kur nuslydo degantis lėktuvas, išsivertė pilkšvai juodi dūmų kamuoliai L.Dovyd. Davė bomba, ir išsìvertė dūmai Ėr. Po tam kurpius, paėmęs iš savo krepšiuko tirštojo pieno grumulį sutapnojęs, kaip suspaudė, tiktai skystimas išsivertė, ir gana BsPIII288. Trikšt kraujas išsìvertė Gs. | prk.: Kaip tokie parversmai, blogumai išsìverta į viršų Rdn. Kada noris išsiver̃s viršun, griekas neižliekti giliai Drsk. 13. tr. daryti, kad išsiskirtų: Kiečiai prakaitą ìšverta, i sveikas esi Kl. | impers.: Vargstu, kol visą kar̃štį ìšverta Rdn. Gyvatės užpilą išgeria, ligą ìšverta į viršų Krs. išpilti (apie prakaitą): Suklostykit jį, kad prakaitas gerai išver̃stų Lkš. Pakartojo tėvam tokiais žodžiais, nuo kurių ir juos išvertė prakaitas Vaižg. | refl.: Dirba, net prakaitas išsiver̃tęs Snt. 14. tr. Rtr, 1, padaryti iškilų, išgaubtą, platų, storą, išpūsti, iškelti, padaryti išputusį, ištinusį, išbrinkusį, išpampusį: Paduosi miežinės košės – iškabino dubenį ir eina pilvą išvertęs J.Paukš. Drūkčiausis, pilvą išver̃tęs vaikščio[ja] Trk. Guli pilvus išvertę LTR(Bsg). Prislandžioja visą dieną, o tada guli pilvą išver̃tę LzŽ. Daugybė žuvų buvo jau nutroškę, todėl jos plaukė baltas, melsvas papilves išvertę L.Dovyd. Elektrą paleida, žuvės tik pilvus ìšverta ìšverta – užmuša nabageles Krš. Sėdi dublį išver̃tus ir kamandavoja Žl. Guli bambą išver̃tęs, o man dirbt! Lel. Tinginė, subinę išver̃tusi gulėjo Krš. O kad jum griausmas, guli uodegas išver̃tę, miega! Gdr. Šeštadienio vakarais į vakaruškas lekia, šoka, dainuoja krūtinę išvertęs J.Paukš. Pilvą atpūtęs, kaktą išver̃tęs stovi ir žiūro Pv. I mauna sau su vėjeliu kuprą išver̃tusi Nmk. Kaklus išvertę seniau liuobam dainiuosiam Dr. Tupi kap karvelis išvertęs gūžį ant stogo LTR(Auk). Stovi dantis išver̃tus, akis primerkus Pv. Kalėjimo kieme dantis išvertęs kaip šuo prieš saulę sėdžiu V.Mont. Šunys lekavo prie savo būdų, išvertę ant ištiestų kojų liežuvius M.Katil. | refl. intr., tr. 1: Nuo bulbų tik pilvas išsiver̃čia Klt. Atsikragino, pilvą išvertusys S.Čiurl. Sraiginė[ja] po miestą, pilvą išvertęs[is], neemas darbo Šts. Plačiasnukiam pilvai išsiver̃tę kap bačkos DrskŽ. Telyčia priryja kai bakanas, tik išsiver̃tus visa Klt. Pabąla jo pirštų krumpliai, išsiverčia kaip virvės gyslos V.Bub. Guli ir šiaudų kūlį turi, ir taip prisispaudęs, kad net rankos mėlynos, o gyslos tai kaip botagai išsivertę LTR(Kp). Suimk šitep ranką, gyslos išsiver̃s ir skaityk (buriant iš rankos) Kpč. Ma[n] bitis įgilo – lūpa tik išsìvertė Jrb. Tokia sustumtinė – pilvas, papai išsiver̃tę Rdn. Tešmenai išsiver̃tę (labai dideli) karvių Klt. Išsìvertė po pažastuke guzas ir mirė . Toks guziokas an sprando išsìvertė Šmn. Guzai ant kojų išsiver̃tę, net koki mėlyni Dg. Kaklo nesopėjo, tik guzas čia išsìvertė Slm. Ant pirštų išsiverčia keletas rauplių Vaižg. Gumbai išsiverčia N. Vyram išsiver̃čia kyla Všn. Plonė trūkus, išsiver̃tę žarnos Klt. Jo neperrėksi, kad ir šikna išsiver̃s Švn. Kap ateina pavasaris, tai gyvulėliai būna toki kūdukai, kad jų būna tik skobos išsivertę Lp. | Guli [lydekaitis] išsivertęs pilvą oran, vėdenas šiltoj dienoj Strn. Eina mergos mieste papus išsiver̃tusios Rdn.išberti (šašais, spuogais): Davė šalavijų, ka į viršų tymus išver̃stų Vn. Tymai buvo išverstì Pj. | impers.: Vaikiuką spaugais ìšvertė Grnk. Visą kūną išvertė spuogais Kv. Jam kojos nušalo, pūslėm ìšvertė Krs. Nuo tų tavo liekarstų man visą burną plėmėms ìšvertė Vkš. Nuo rūgšties vaiką spuogais išver̃s Rm.LL299, Š, plačiai atverti, išplėsti (akis): Akes didelės, ìžverstos, buvo graži [merga] Drsk. Kai tau sarmata, visada akis tei išvertì [p]Slv. Ka ìšvertė akis, maniau, ka suės Ps. Tiek rėkia, neėda, išver̃tę akis žiūria [gyvuliai] Slm. Karvė net akis baltas išver̃čia, kaip šiūpteriu lazda Klt. Iškorė liežiuvius, akis ìšvertė tos telyčytės ir išstipo Trgn. Žiūriu – zuikis miega išvertęs akis Rm. Išver̃čia [bulius] akis krauju pa[ė]jusias Alks. Žiūro akis išver̃tę [pavyduoliai], ką dirbi, kur eini Drsk. Ko spoksai akis išvertęs? Pln. Laurinaitis pastatė ant stalo jau atkištą butelį, akis aukštyn išvertė ir sunkiai atsiduso LzP. [Asilas] pasikėlė ing puikybę: ausis aukštyn pastatė, nosis išpūtė ir akis išvertęs ėjo Tat. Plačiai akis išvertusi, [Severja] veizdėjo į vyriškį ir spiegė, kaip šunų apnikta mažmergė, neturėdama kuo gintis Vaižg. Visi jie bėgo akis išvertę, išsižioję ir spiegdami: – Valio mūsų karalius! A.Vaičiul. | prk.: Debesis nulėkė, ir vėl saulė išver̃tus akis žiūria Slm. „Maisto produktų parduotuvė“ – akis išvertę, sočios raidės šaukia nuo iškabos L.Dovyd. ^ Ko žiūri, kai pelėda akis išver̃tus Kp. Išvertęs akis, kap vilkas grikių apsiėdęs LTR(Mrs). Išver̃tęs akis kap kukulius Plv. Išvertė kaip jautis savo bum̃bulius Gg. Apie vilką nekalbėk, tik akis išvertęs žiūrėk KrvP(Mrc). 15. intr. daug išaugti, išlįsti iš žemės: Linai išvertė, išdygo visi vienkart, vos palijus Gršl. | refl.: Daržely po lietaus išsìvertė išsìvertė, misliau, kad astrai, o čia žolės Slm. | Stovi ropės išsiver̃tę tik, ažderėjo šiemet Klt. 16. tr. ištraukti (akį mezgant virbalais ar neriant vąšeliu): Grėblianagė, nebegalia akies išver̃st Svn. Va čionai su kabliuku ir mezgi, vėl apsuki siūlą, ir vėl čia va išvertì akį Kp. Viena išverstà, viena geroji [akis] mezgama Aln. 17. refl. 1, smarkiai, su triukšmu išeiti, išbėgti, išvažiuoti, išsiveržti: Po valandėlei girdėt buvo, kaip jis su Ickum susivaidyjo, spjovė ir išsivertęs per duris trinktelėjo jas ir išėjo Vrp1891,20. Tėvas išsivertė pro duris J.Avyž. Garai ir tvankuma prisikimšusiame kambarėlyje tiesiog dusino. Išsiverčiau lauk M.Katil. Kūlvirtais išsiverčiau iš Gyvakarų karčemos K.Bor. Iš bažnyčios išsivertė minia žmonių J.Paukš. Ka mausu bukulą į kuprą, kūlvirsčiais išsiver̃si lauko[n] Krš. Išsìvertė, kai akis išdegęs, kūliais pro langą Tr. Pasiėmęs [muzikantas] lazdą, kai rėžė velniui per galvą, kad tas dvilinkas išsivertė iš karčemos LTsIV497(Brt). Suerzintos skruzdės išsiverčia laukan Blv. Palaiminę [jaunuosius] visi išsiverčia laukan ant atšlaimo LTR. | Nuo vakarų iš už miško ūmai išsivertė toks papilkęs debesiukas kaip geras sermėgos skvernas L.Dovyd. | prk.: Aš stačiūkas, kartais ir žodis koks išsiverčia nereikalingas LzP. 18. tr. N, K, A1884,348, LL91, Rtr, , NdŽ vienos kalbos tekstą išdėstyti kita kalba: Vienas žodis be pavyzdžio sunku išversti J.Jabl. Knyga buvo parašyta vokiškai, aš ją ìšverčiau lietuviškai Š. Lietuviškus žodžius į lenkų kalbą A. Juška žodyne išvertė trumpai, lakoniškai LKV170. Žodį žodin išver̃sti . Sunki knyga. Skaitysime dviese, o aš tau išversiu ir aiškinsiu J.Sav. Išverstinas Ser. | refl. tr. 1: Iš Čechovo kūrybos turime išsivertę daugiausia jo pjesių K.Kors. Jie ir bažnytines giesmes tiktai iš vokiečių teišsiverčia I.Simon. 19. refl. J.Jabl(Kp), NdŽ, sugebėti pragyventi, susitvarkyti, kad užtektų, apsieiti, išsimaitinti: Visi galia čia kai kada ir gerai išsiversti A1885,23. Gal kaip nors lig pavasario išsiver̃sime su pašaru Š. Kaip tu išsiver̃si tais pinigais? 1. Sunku išsiver̃sti visiem namie, tegul eina svietan Ktk. Iš ko da jy išsiver̃čia? Skp. Pasvaliečiuos seniau nei vienas gaspadorius be linų neišsiver̃sdavo Skrb. Kiek tų krautuvių, i kaip anos išsìvertas Krš. Kap nor išsiver̃sim su duonele Pns. Pyliavos, pastotės. Vienu arkliu neišsiversi, tarpais teks antrą skolintis J.Avyž. Šį vakarą tau teks kaip nors išsiversti vienam J.Gruš. Knygos nors ir geras daiktas, bet gyvenime ne visuomet su jomis išsiversi S.Čiurl. Žiemą išsivers sušalusiomis bulvėmis ir pienu . Išsiver̃sti iš nedidelės ūkės buvo sunku Slv. Matyt, nebgalėjo išsiver̃sti, ka pardevė [trobą] Krš. Išsìverčia dar̃ žmones, gyvulių dauges laiko, šeria Drsk. Išsìverčia šoferiai valdžios benzinu Žln. Kiek davė ganyklės, turi išsiver̃st Sdb. Kai kas tik gyvuliais išsiver̃čia Gs. Patys gydomės namuose, bet kažin, ar išsiver̃sim be daktaro Krs. Apsvarsto Adomas šiaip ir taip, o be paskolos neišsiversi L.Dovyd. Paimsi gražų abrozą (gražią merginą), ale neturtingą, kai išsiver̃si? [p]Jd. O daba be traktoriaus nebgal beišsiver̃sti Bdr. Visai be riebalų išsiversti negalima, nes kai kurie patiekalai būtų neskanūs . Gana aš verčiausi visokiais varsteliais, o tik n’išsìverčiau našlelės rankelių JD758. Dabar ir susiedai matė, kad senelis gerai išsivertė kalnus ažusėjęs BsPII206().išgyventi kur, atlikti: Šįmet gal išsiver̃sma dar čia, gal nevers trobų Rdn.NdŽ prk. išsipainioti, išsivaduoti iš kokio nemalonumo: Žmones pažįstam iš to, kaip išsiverčia jie sunkiose būklėse J.Jabl. Ir kažin kaip jaunieji Balsiai būtų išsivertę iš tų sunkumų, jei ne du atsitikimai, palengvinę jų buitį V.Myk-Put. Ir nebeišmanau, kaip čia dabar man išsiversti iš tų sunkumų MPas. Būk tada gudrus ir išsiversk kad nori! Blv. 20. tr. M.Valanč, JR75, 76, NdŽ, pelnyti, užgyventi, uždirbti: Marti iš kiaušių būtum išver̃tusi pinigus J. Ar daug išvertì par dieną? J. Čia žmogus, maža pinigo turėdamas, nieko neišversi J.Jabl. Iš tų markių mantos neišver̃si Šts. Matysma, ką čia išver̃si iš tų rašymų DūnŽ. Ką čia iš seno beišver̃si? Pj. Ką aš iš jo išver̃suot, iš to gėrimo, aš pavalgiusi esu Tn. Šimtai, tūkstantės, o ką išver̃si iš tų popierių Krš. Čia ant tų kelių dešimtinių nieko neišversi Žem. Sūnelis kaip buvo ulžis, taip ir pasiliko. Nieko gero išver̃sti iš jo tėvas negalėjo P.Klim. Jaunikaitis išpardavojo [drabužius] ir daug piningų išvertė BsPII50. Pačioje Rusijoje yra jau toki mažieji ūkiai, kurie už vištas ir kiaušinius tūkstančius rublių išverčia Pt. Šis globojo visą jo turtą, išverstus pinigus siunčiojo Sibirijon Vaižg. Bet nieko gero jūs iš to neišversite, jeigut neturėsite darbūse jūsų iš dangaus palaiminimo IM1862,45. 21. refl. išsiperėti: Kraigan išsìvertė žvirbliukai, maliukai, dar̃ kur nusidėj[o], tik patinėlis vienas lakioja Kpč. 22. tr. Trgn, Žb išmainyti: Kad ana neišver̃s šito arklio, tai pavasarį neturės kuo dirba Ut. Tai man dabar reiks visas penklitis išverst Pnm. Išver̃sti arklį (Š). | refl. tr.Žb: Būt gerai išsiver̃st kitas arklys Trgn. 23. refl.Žrm, išdykti: Išsiver̃tęs vaikas Mrc. Per daug, dukrele, išsiver̃tus Vrn. Mūsų vaikai jau išsìvertė ir nebeklauso tėvų Kls. ^ Išsiver̃tus kai diedo botagas Pls. Išsiver̃tęs vaikas kap čerčiūtis (velniukas), būt nemožna Vrnv. 24. tr. išlenkti, išlankstyti, iškraipyti: Tu ma[n] peilį ìšvertei! Vv. Išversti tekiniai diktesni Šts. Jei ašmenis [vilyčios] išversi, su pačiu gelžgaliu nėko nebnuveiksi S.Dauk. 25. tr. duoti grąžos: Bilietas nebrangus, iš penkių auksinių dar ìšvertė Dglš.
◊ akìs išver̃sti
1. 1 labai nustebti: Ko ìšvertei akìs, a žmogaus nematei? Ėr. Kap ką tep ižgirstu, ir akìs ìžverčiu Onš. Žiūro akìs išver̃tę, nesupranta dzūkiškai Drsk. Senis išvertęs akis žiūria, sakau, radau, mazgas guli pinigų Slm. Verkiu, žiūro vaikai akelès išver̃tę DrskŽ. Žiūri į mane akis išvertus, rodos, kad nežinotų KlK8,67(Jnš). Baltrus išvertė akis ir norėjo eiti, bet Kastė jį sulaikė V.Mont. Svetimos šalies žvirbliai išvertė akis: iš kur čia toks pilkis atsirado? L.Dovyd.
2. supykti: Ašian barkšt par ranką, o ano[ji] ìšvertė akìs Pnd. Akìs tik ìšvertė ir kaip puls ant manę Krs.
3. ginčytis, prieštarauti: Ginčinasi, tik ìšverčia akìs KzR. Ginčijasi [vaikaitis], akìs jau ìšverčia toksai Prn. Žinai, koki jauni, pasakai ką, tik akìs ìžverčia Drsk. O o daba vaikai: akès išver̃tę kaip velnuičiai! Krš.
4. išsigąsti: Tas karalius akìs ìšvertė (ps.) Ar.
5. nublukti: Medžiaga jau išvertė akis KlK8,75(Lnkv).
akìs išver̃tęs
1. įžūliai, akiplėšiškai: Žiūro akìs išver̃tus, – ko nori DrskŽ. Meluoja akis išvertęs Gs. Netikęs vaikas – prieš visus išvertęs akis Ėr. Akìs išver̃tę tik puola Drsk.
2. supykus, piktai (pulti, šokti): Puola akìs išver̃tus Bb. Nešok akìs išver̃tęs Ds. Tai tik kap atlėks akìs išver̃tus toj šeiminykė Srj. Eina akìs išver̃tus, su visais baras Lb.
3. sunkiai, smarkiai (ką daro): Dirba jis akìs išver̃tęs, kiek tik valio[ja] Jrb. Kam buvo šilta – numetė kailinius, nusiėmė kepurę ir dirbo akis išvertęs .
4. labai garsiai (šaukti, rėkti): Girtas, akìs išver̃tęs šaukia KzR. Tegul mañ kas noria tardo, aš išver̃tus akìs rėksiu Slm. I kroka akìs išver̃tus NmŽ.
bulès išver̃tęs smarkiai, piktai (šaukti): Direktorius kai pasiuto, bulès išver̃tęs tik rėkia Str.
gérklę (gamarìnę) išver̃sti 1 garsiai šaukti, rėkauti: Liežuvininkė buvo, ger̃klę išver̃tus ejo Krš. Anądien kad ìšvertė gérklę ant ūlyčios, kam jai naktį ganyt Slm. Pasiutusi, amžinai gamarìnę išver̃tusi! Rdn. Tos bobos amžinai gamarinès išver̃tusios! Krš.
gérklę (gamarìnę) išver̃tus garsiai, smarkiai, kiek gali (šaukti, rėkti): Šauka ger̃klę išver̃tusios Šts. Prisisprogęs, šauka ger̃klę išver̃tęs Krš. To[ji] išver̃tus gérklę kad rėkia, kad rėkia! Slm. Ko čia rėki gérklę išver̃tęs, negali žmoniškai pasakyt Brž. Tas ramina, o to[ji] neklauso, rėkia išver̃tus gérklę, net apsiputojus Krs. Kroka krupuitis, ger̃klę išver̃tęs Krš. Kroka gerklès išver̃tusios, bjauriai dainiuo[ja] Krš. Taip gražiai smulkiai juokas, net ger̃klę išver̃tęs Krš. Pareis i kroksės gamarìnę išver̃tusi Krš. Gaidžiai giedojo išvertę gerkles A.Vencl.
į áikštę išsiver̃sti išaiškėti: Dievai bežino, ko dar neišsivertė aikštėn Vaižg.
į niekùs (į nėkùs) išver̃sti išpaikinti: Tai ta pardykėlė mūsų mergučę į niekùs ìšvertė Skr. Ìšvertė vaiką į nėkùs, geriausis buvo Krš. Vienturtis, į nėkùs ìšverstas Krš.
į šveñtą dvãsią išver̃sti pataisyti, gerą padaryti: Ìšvertė į dvãsią šveñtą, atkratė nu gėrimo Krš.
iš klùmpių išver̃sti Snt užmušti, nužudyti; numarinti: Pernai jį iš klumpių išvertė KlK24,61(Vrn). Tokį stipruolį liga ìšvertė iš klùmpių PnmA.
iš pėdų̃ išver̃sti sutrukdyti: Neatgrasysi nuo mano sumanymo, neišversi manęs iš pėdų: pirksiu laikraščių ir knygų, skaitysiu ir kitiems dalysiu Žem.
×iš [sàvo] skūrõs išsiver̃sti Šlčn pasikeisti: Anys išsìvertė iš skūrõs (sugudėjo) Rod. Vaikas išsiver̃tęs iš sa[vo] skūrõs, nežino, kurioj paroj būna Arm.
iš šaknų̃ išver̃sti
1. išnaikinti: Ižversk iš šaknių visus piktadėjus KN64. Išver̃sti iš šaknų pasauly įsivyravusią tvarką NdŽ. [Piktybę] per pataisymą ižg šaknių išverskime DP428. Mums … [neprieteliai] grumzdžia … tavo švenčiausią teisę ižgi šaknių išverst PK141. Išversiu iš šaknies neteisybes brš.
2. nepripažinti, paneigti: Dievą ìšvertė iš šaknų̃: nėra i nebuvo Krš.
išverstà gerklė̃ labai gobšus: Kito išverstà kai vilko gerklė̃, nežino kur dėtis Klt.
išverstà rankóvė
1. kas dažnai keičia pažiūras: Anys tokie – išverstà rankóvė LKKIII122(Grv).
2. iškreiptas žodis: Mūs ūtarka pilna išverstų̃ rankóvių Dv.
juokaĩs išver̃sti pašiepti, išjuokti, šaipytis iš ko: Kai nebegali parginti visiems aiškaus fakto, tai mėgina visa juokais išversti ir jais suniekinti savo priešininką A.Sm.
[sẽną] káilį išver̃sti (išsiver̃sti) [į añtrą pùsę] 1, Vrb pakeisti pažiūras, įsitikinimus, prisitaikant: Gal tu ìžvertei sẽną káilį, kad neateini? DrskŽ. Pavirto į latvius Rygo[je] – lietuviai greit káilį ìšverta Krš. Kaip moka káilį išver̃sti į añtrą pùsę! Šv. Išsiver̃tusi káilį, žinom, kad iš bagočių Krš. Išsiver̃tę káilius, tokie čia i lenkai! Rdn.
kaĩp ìšverstą pir̃štinę labai gerai: Nėr ko slėpt, nes visi kaip išverstą pirštinę pažįstate Jurgį Plioplį .
kélnes išver̃sti euf. atlikti savo reikalą: Eisim, vyrai, kélnes išver̃st Alk.
kepùrę išver̃sti pakeisti pažiūras: Dešinys dešinys, žiūrai – ir išver̃tęs kepùrę Brš.
kóserę išver̃sti garsiai šūkauti, rėkauti: Koserė̃ išverstà, rėkia girtas Drsk.
krãmę išver̃sti pūstis, didžiuotis: Kas par poni, eina krãmę išver̃tusi Rdn.
liežùvį išver̃sti apkalbėti: Jonušėnė liežùvį išver̃tusi tik i vaikščio[ja] Sd. Ka išverta ans liežuvį, jei nori, bėk kur galvą susiėmęs Vvr.
márškinius išver̃sti (išsiver̃sti) [ant kìto šóno] pakeisti pažiūras prisitaikant: Márškinius an kìto šóno ìšvertė: buvo raudoni, dabar mėlyni Pg. Norėjo dirbt i buvo márškinius išsiver̃tęs Krš.
nasrùs išver̃sti smarkiai šaukti, loti: Ìšvertė nasrùs kaip mintuvus Krtn.
nósę išver̃sti didžiuotis: Eina nósę išver̃tusi, i tegul einie DūnŽ.
pãmušus išver̃sti pakeisti pažiūras prisitaikant: Tas irgi pirma buvo toks dievotas, o dabar visai pamušus išvertė Škn.
per gálvą išsiver̃sti šiaip taip išbūti: Gal šį mėnesį ir išsivers per galvą [su pašaru] KlK14,88(Jnš).
pūgàs išver̃sti prišėlti, pridūkti: Kokias pūgàs išver̃s [vaikinai] vakarais, baisu! Jdr. Žanydamos kokias pūgàs ìšvertė! End.
rankóvę išver̃sti (išsiver̃sti) pakeisti įsitikinimus, pažiūras prisitaikant: Kitas, žiūrėk, pasdaro lenkas, ìžverčia rankóvę DrskŽ. Visi Azierkai išsiver̃tę rankóves – gudai, lenkai Drsk.
sermė̃gą išver̃sti prisitaikant keisti pažiūras: Sermėgàs ìšvertė, i geri yr Sd.
vìdurius išver̃sti išvemti: Ìšvertė visus vìdurius DrskŽ.
\ versti; antversti; apversti; atversti; įversti; išversti; paišversti; nuversti; paversti; padversti; parversti; perversti; pieversti; praversti; priversti; razversti; suversti; užversti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • išversti — išver̃sti vksm. Vėtra mẽdį iš šaknų̃ i̇̀švertė …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • išverstinis — išverstìnis, ė adj. (2) BŽ77 → išverstas (išversti): Išverstiniais marškiniais tamso[je] apsivilkai Vkš. Išverstlniai marškiniai Rod. Ragės y[ra] lenktinės, pjautinės ir išverstìnės (nuaugusios, atkragintos) Šts. Ir dabar eina mūsų šaly… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išverstingas — išverstìngas, a adj. (1) [K]; SD301, N lengvas išversti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išverstinė — išverstìnė sf. (2) į abi puses išarta, išversta vaga: Kokia didelė išverstìnė! Ob …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išvertimas — išvertìmas sm. (2) 1. Sut, LL299, KŽ, NdŽ → išversti 2: Ižvertimas SD301. Jeigu žolei pervežti naudojami paprasti sunkvežimiai, jai iškrauti patogu naudoti išvertimo tinklus rš. ║ Žadėjo da tą katiną pašvęsti už smetono išvertìmą LKT110(Lkv). 2 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išversdinti — išver̃sdinti 1. Kt cur. išversti 7: Išver̃sdinta gelumbė J. | refl. tr.: Ar paltą išsiver̃sdint reikės, ar tik persiūt? Kn. Išsiver̃sdinau kostiumą, dabar kap naujas Mrj. 2. caus. išversti 9. ║ prk.: Toli ne kiekvienas lietus išversdina balas Vr …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išguldyti — tr. 1. (visus) paguldyti: Svečius išguldžiaũ J. Visus vyrus liga išguldė Krok. 2. išvartyti, išversti, paguldyti ant žemės: Priešpietinis metas prasidėjo su karščiais, audromis ir vėjais, kurie atnešė krušą, išguldžiusią žiemkenčius P.Cvir.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išknaisyti — K iter. 1 išknisti. 1. išknaisioti, išrausyti snukiu: Išknaĩsė kiaulės antežius J. Tvoros išgriuvusios, kapai kiaulių išknaisyti BsPIII69 70. Kas išardo ir išknaiso žemę BPs141,8. 2. išversti ką renkantis, iškneižioti, išeižti: Išknaiso košę… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išmauroti — 2 išmauroti 1. intr. išeiti, išvažiuoti klampia vieta: Labai šlapia, išmaurot negalėsi Ėr. Pririšk karves baloj stiprai, ba taip gali nutrūkti ir išmauroti javuos Ds. 2. tr. BzF140 išrausti, išversti, išdrembti: Jautis su ragais išmaurojo duobę… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išmušti — išmùšti, ìšmuša, ìšmušė 1. tr. ištrenkti smūgiu ką laikomą ar kur besilaikantį: Darbininkai išmuša jam revolverį iš rankų ir veržiasi kieman J.Bil. Staiga jo peilį, kuriuo jis karbuoja suolą, kažkas išmuša iš nagų P.Cvir. Paukšt ir išmùšo man …   Dictionary of the Lithuanian Language